Kiekvienos poros skyrybų priežastys individualios, bet yra tam tikros tendencijos. Pirma – dabar šeimos kuriamos emociniu pagrindu. Vis dėlto pareigos, atsakomybės, rūpestis, savitarpio pagalba neskamba taip žaviai kaip pasakymas, kad pora turi gyventi taip, kad jiems būtų gera, kad jie džiaugtųsi vienas kitu, kad jiems būtų smagu. Džiuginimo aspektas tampa tikrai labai svarbus. Bet šeimos gyvenimas yra ir parama, ir mokėjimas išgyventi sunkumus, nes nė viena šeima neišvengia krizių. Šeimos dažnai nesutaria ir dėl vaikų auklėjimo. Be to, šeimos išgyvena įvairių kitų krizių, pavyzdžiui: tai gali būti vaiko gimimas, vaiko išėjimas į mokyklą, paauglystės laikotarpis, vaikų išėjimas iš namų, kai šeima turi vėl atrasti būdus būti kartu Tai natūralios krizės, kurias išgyvena visos šeimos, tik vienos jas išgyvena lengviau, kitos – sunkiau. Tai labai priklauso nuo tarpusavio santykių ir pajėgumų. Taigi daugiausiai įtakos tėvų bendravimui ir vaikų emociniam bei socialiniam elgesiui turi visuomenėje vyraujantis netinkamas požiūris į šeimos instituciją, silpnas šeimos vertybinis pamatas bei bendravimo įgūdžių stoka.